- svikis
- ×svìkis sm. (2) Š, NdŽ, KŽ, Yl, Lc; S.Dauk, GGA1885,941, Rtr žr. 1 cvikis 1: Svìkio neattraukęs, neįleisi alaus J. Kėravok svìkį, kad neišmuštų alaus Mžk. Neužsukai svìkio, išbėgo visas gėrimas Prk. Svìkis yra su nūšukoms apvyniotas Štk. Galų gale praplėšė akis ir lyg bose pro svikį ... pajuto įtrykštančią į vidų rytų aušrą Vaižg. ^ Bačkoj augęs, pro svikį penėtas KrvP(Slnt). Maža maža verpelė be svikio, be vagio (agurkas) LTsV487.
Dictionary of the Lithuanian Language.